Dalyvių mintys

Giedrė Gelšvartaitė (KTU)

Laba diena,
Taigi atsiliepimai apie Deportation day.
Mano nuomone tai yra labai įdomi programa, padedanti susipažinti su istorija ir įgauti įdomios patirties. Nors ypatingai baisu nebuvo, bet pavyko pajusti ką reiškia netekti laisvės. Daugiausia įspūdžių paliko mūsų su drauge bandymas pabėgti, nors tai padaryti atrodo paprasta, bet vis dėlto pasekmės išties ne kokios. O ir bausmė nepasirodė per maža, teko rimtai paplušėti ir pavargti.

Didele įtaką duoda rusų kalba, visos komandos ir replikos skamba žymiai baisiau.

Manau ir užsienio studentams tai buvo didele patirtis ir puiki priemonė parodyti kokius sunkius laikus teko išgyventi lietuviams.

Liviu Aurel Tisler (Romania)

Hi,
Here is my impression :)

It was a very interesting experience. The realistic simulation of the deportation was a stimulator for reflection. Being there, remembering the events and trying to understand what that people felt is a small tribute to their suffering. Going off the bus, you realized that your are not welcome there, it will not be a walk in the park, they made it clear that your life is not worth anything and that the few survive, the better for the state. Experiencing something like that, even if it was a act, is very important to me. We have to learn from our history and hope that something like that doesn't happen again. I think that schools/universities should offer such possibilities as compulsory.

Thank you for the trip.

PS: it was more quiet in the bus, when returning from the camp. Maybe I was not the only one reflecting.

 

Michel Noel (France)

Hello!
It was not so terrible as they say...just, we started with something that may be hard for chlostrophobian, 40 people in a truck which can only contain 15 people, waiting 30 min in a dark prison, eating a soup and a piece of bread and working in the forest. I think that everybody can do this ;)

We really enjoyed the deportation day, but i would prefer something more difficult, with more blood and maybe during 1 week and not only 1 day!!!

 

Virginija (KTU)

Hello,
I’m Virginija Lekavičiūtė from KTU, Deportation day Project was the best experience that I have had with Erasmus this semester.

It was the best Saturday this semester. I’d like everything, maybe just in KGB museum we have had not enough time, there we just ran through museum very fast.

The soldiers were super serious and it seams so real the drama in bunker. It was amazing not just to look in the history but to participate and survive that.

Thank you,
Virginija

 

Andy BUCHHOLTZ (France)

Hello,
It was a really good experience even if we waited something harder, maybe if the game would be longer it would be even more realistic (a week for example :) ). But anyway it was great to participate to this project and I advice anyone to go there.
Thank you.

 

Sylvain LAURET, Angeline RUSSIER (France)

Hi!
The KGB museum was brilliant and shocked me more than the soviet bunker. We can remember when we were in the museum’s basement and when the tourist guide say to us "in this room, the kgb take of the eye of ......."

The soviet bunker was nice but we were like for a tourist attraction. I think it should be better if you do this unexpectedly, for example one day you come on the dormitory with soviet and collect us. Like if there was no choice. It's good think but when we know it's a tourist attraction you can not keep serious.

Anyway we thank you for everything and it was finally a good experience.

Autobusais privažiavome siaurą apsnigtą keliuką, kurio viduryje stovėjo karininkas su šautuvų ant peties bei  už pavadžio laikantis visos ekskursijos metu įkyriai urzgiantį šunį. Kyla mintis: kur aš pakliuvau? Šiame renginyje  tu – NIEKAS. Vykdydami pasikartojančius įsakymus rusų kalba ir išklausydamas visiems ar kartais asmeniškai tau vienam skirtas žeminančias replikas, galvoji tik kaip nesuklysti tariant „Tak točno“. Ši ekskursija po sovietų bunkerį yra puikus gyvosios istorijos šaltinis tiek besidomintiems istorija, tiek trokštantiems ekstremalių išgyvenimų. Čia sukuriama jausmą turėtų patirti kiekvienas, kuris sakosi įsivaizduojantis kaip tada jautėsi kalinami žmonės.

Lukas

 

Patekau į praeitį. Vos 25 km nuo Vilniaus,  5 m po žeme ir mes patekome į TSSR. Patapome totalitarinės valstybės piliečiais. Mus pasitiko su šunimis. Mus apklausė KGB kabinete. Vedžiojo po labirintus ir atvedė į 1984 metu parduotuvę. Valgėme iš tikrų anų metų indų. 

Mirė Stalinas – ir mes laisvi!  

Man šis renginys patiko. Tik apsilankius šiame bunkeryje supratau, kaip sunku buvo tremtiniams. Ir kokie mes dabar laimingi.

Austė

 

Bunkeryje patirti įspūdžiai buvo naudingi. Sužinojau kaip buvo elgiamasi su tremtiniais, kaip žiauriai juos išnaudodavo. Viskas atrodė beveik kaip tikra, aktoriai labai geri – gali sukelti baimės jausmą, kalbėdami griežtu ir piktu balsu. Nustebino kaip tikroviškai iš belaisvių tyčiojosi, ant jų keikėsi ir kaip juos pažemindavo. Patiko, kad programos pabaigoje pavalgėme bei išgėrėme arbatos. Aprodyta  sovietų laikų parduotuvė labai įdomi, juokingai papasakojo apie kiekvieną daiktą. Nepatiko fizinis darbas. Mane išrinko į mišką nešioti rastų iki malkinės kelis kartus, kai kiti kasė sniegą...

Gražvydas

 

Man  patiko šis projektas, viskas buvo labai tikroviška. Nors nešioti malkas buvo sunku, atsibosdavo tupėti ilgai ir klausytis ką jie šneka, ne visada suprasdavau ką jie sako rusų kalba, nepatiko valgyti, bet taip viskas gerai.

Audrius

 

Nesitikėjau, kad vadovas bus toks griežtas, rėks ant mūsų taip žiauriai. Mano nuomone vadovas naudojo per daug  keiksmažodžių. Buvo per žiauru kai reikėjo esant maždaug -13* kasti sniegą ir nešioti malkas apie pusvalandį su nešiltomis striukėmis. Bet manau, kad mokiniai labiau įsimins apie šiuos įvykius, kai patys patyrė  tai.

Povilas

 

Man patiko. Buvo įdomu patirti ką žmogus jautė atsidūręs sovietų rankose. Visuomet turėjai būti pasitempęs, greitai bėgti, judėti, teisingai atsakyti, nes galėjai patekti prižiūrėtojo nemalonėn. Neišdildomi įspūdžiai!  Tiesiog gyvoji istorija, viskas buvo panašiai kaip esu skaičiusi atsiminimų apie lagerius knygose, istorijos vadovėlyje.

Ieva

 

Įgijau labai įdomios patirties. Pamačiau kaip žmonės gyveno lageriuose. Kokius sunkumus jie turėjo iškęsti. Sužinojau, kas atsitiko žmonėms, kurie ten buvo kalinami, taip pat sužinojau apie realius lagerių gyventojų išgyvenimus ir TSSR lagerių istorija. Tai man leido labai gerai suprasti tu nelaimėlių, kurie ten pakliuvo kančias. Galėjau  patirti ką jaučia žmogus, pakliuvęs į tokią padėtį.

Vilius

 

Man buvo įdomu. Iš pradžių buvo truputi baisu, o po to jau nebe. Sužinojau kaip buvo lageriuose, kaip įkalinti belaisviai dirbdavo, kaip gyveno. Viską pamačiau savo akimis ir supratau, kaip jausdavosi žmonės lageriuose. Siūlyčiau visiems ten nuvažiuoti ir patirti viską savo kailiu, visiems būtų į naudą.

Kamilė

 

Man patiko. Aktoriai demonstravo sovietų agresiją. Bet nesugebėjau atsiriboti nuo minties, kad tai netikra. Kol neprivertė kasti sniego ir nenušalau kojų. Žiauru buvo kai sovietų kareiviai visaip mus išvadino ir keikėsi. O juk tokią agresiją iš tikrųjų patyrė mūsų seneliai.

Kristina

 

Buvo netikėta kai atvažiavome į lagerį ir pažiūrėjau pro langą. Ten stovėjo kareivis su ginklu ir šunimi. Tai dar buvo ne taip baisu, kai įlipęs į autobusą pradėjo rėkti, kad kuo greičiau išliptumėme. Aktoriai buvo labai geri, tikroviškai parodė, kokie buvo tikrų kareivių charakteriai. Viskas atrodė labai rimtai. Įtikino, kad esi lageryje. Neabejoju kad žinojo ribas, bet kartais atrodė, kad tuoj trenks, kad tuoj ką nors užmuš. Mums davė darbo: kai kurie  nešiojo rastus, kiti šlavė ar kasė sniegą. Aktoriai labai greitai sugalvodavo, ką turi daryti tas, kuris blogai ką nors padarydavo. Man labai patiko, jaučiausi kaip tikrame lageryje. Patariu visiems ten apsilankyti, tikrai verta.

Kristupas

 

Kai pasakė, kad važiuosime į TSSR bunkerį, pagalvojau: bus kaip muziejuje. Papasakos, kaip ten kas buvo. Bet buvo visiškai ne tai, ir tas buvo neįprastai įdomu. Mes gavome dozę adrenalino, pajutome kas yra tikra baimė. Mus mušė, ant mūsų rėkė. Visai nesitikėjome, kad gausime kastuvus ir turėsime kasti sniegą. Man nepatiko, kad negavau sriubos:), o  sėdėjau karceryje.

Valdemaras

 

Nesitikėjau, kad bus kažkas panašaus. Pirmas įspūdis buvo: o velnias, už ką aš ten pasirašiau. Taigi buvau išsigandęs, bet tuo pačiu metu daug juoko sukėlė. Už tą juoką ir prisidirbau. Atsiklaupęs turėjau klausyti ką kalba vyriausias. Sugrudo į "gruzoviką" ir nuvežė į lagerį. Aš vėl juokiausi ir nuo tada mane įsiminė kaip "narkomaną". Persirengėme jų duotais drabužiais ir mus nuvarė dirbti. Mane išrinko dirbti su rastais. Atsimenu, kad šalia dirbo 8-10 žmonių. Buvo sunku ir šalta. Paskui kokius 10  minučių tupėjom, nes kažkas pamėtė "ušankas", juos vėliau "nušovė". Daugiausiai man patiko vyriausias, kuris buvo pikčiausias ir tironiškas.

Dainius

 

Tik grįžusi namo supratau, kur išties buvau. Šis suvaidintas vaidmuo privertė susimąstyti, ką sovietmečiu žmonėms teko iškęsti. Supratau kaip jie kentėjo. Mano įspūdžiai geri, nors visa tai mane paveikė. Net dabar susigūžiu prisiminusi, kaip įtariai mums, lipančius iš autobuso, apžiūrinėjo vyras su šunimi. Tikrai nejauku. O dar ta nežinomybė, ką reikės daryti...  Tai tikriausiai buvo baisiausios minutės, nes nieko nesupranti, o ant tavęs rėkia. O linksmiausiai buvo parduotuvėje, kaip pasakojo apie įvairiausiais prekes. Iš tikrųjų tai tikrai siūlyčiau visiems savo kailiu patirti tokius įspūdžius. Ir dar supratau, ka dtik pats esi atsakingas už save, už savo gyvybę.

Aneta

 

Lageryje buvo įdomu ir netikėta: tik atvažiavus mus sugrūdo į mažą mašinėlę kaip gyvulius ir atvežė į dar nematytą vietą. Viskas buvo labai netikėta, ypač aktorių kalbėjimas ir spardimas. O kai aktorė "riebiai" nusikeikė.. Ir dar duotas darbas buvo sunkus, bet aiškiai parodantis ką jie turėjo omenyje. Išvyka labai gera, sakydami kad lageriuose žmonėms buvo "linksma".

Edgaras

 

 

Manau visi, kas ten buvo, to nepamirš niekada. Negalėjau patikėti, kad toks psichologinis smurtas, ir  taip veikia... Pačios programos pabaigoje, kai atidarė tas didžiules duris, vieną akimirką beveik patikėjau, kad tai  vyksta iš tikrųjų. Manau, tokios tikrovės parodymas verčia susimąstyti ir bent dalele pajusti tai savo kailiu. Vienu metu tau baisu, pikta, įdomu ir tu net neįsivaizduoji kas atsitiks toliau. Ar tave nušaus, ar uždarys į karcerį, o gal sumuš kad negalėsi atsikelti. Viską, ką  matėme mes, turėtų pamatyti visi iki vieno. Tai tikrai naudinga, nes geriau vieną kartą pamatyti, nei skaityti nuobodžiame istorijos vadovėlyje ar kitos knygose.

Rasa

 

Iš pat pradžių gąsdino, kad nežinojau ką gali man padaryti. Aktoriai atliko savo vaidmenis tobulai, nejučia patikėjome. Buvo sukurta atmosfera kaip tikrame lageryje. Vienu momentu galvojau neištversiu. Išties gal reikėjo ne taip žiauriai elgtis. Po visko maistas pasirodė labai skanus, ypač duona, galėtų ir daugiau jos duoti. Ačiū už gerą galimybę išbandyti save, pasijutau kaip tikras kalinis.

Algirdas

 

Kai atvažiavome iš karto labai išsigandome, nes vienas vyras pradėjo rėkt ant visų. Buvo sunkiausia sėdėti pritūpę ir laikyti rankas už galvos. Nemalonu, kai pastate pakišinėjo tipo „narkotikus“ ir raštelius. Žiauriai buvo gaila išbalusios mokytojos, kuri nepasirašinėjo tuščio popieriaus lapo, kol neprigrasino išsityčioti iš jos šeimos. Viskas labai tikroviška, bet keiksmažodžių per daug net mums.

Justas